- išgraužti
- išgráužti vksm. Lérva sunaiki̇̀na ríešuto bránduolį ir išgráužia kevalè skỹlę.
.
.
išgraužti — tr. 1. graužiant išėsti: Naują žiogrį išlaužė, rūtus, rožes išgraužė Rt. 2. graužiant padaryti duobelę, skylę: Pelės išgraužė skylę skrynio[je] J. | prk.: Žiemos vakarais mes visas knygas išgraužiam (išskaitom) Slm. ^ Dūmai ne gėda, akių… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergraužti — tr. kiaurai nugraužti, išgraužti: Žiurkių tvirti dantys, net medinių namų sienas pergraužia J.Jabl. Vikšras pergrauš vyšnios kaulelį J.Jabl. | prk.: Ir liks vienas, skausmo pergraužtas, be dalios rš. ^ Lygiai, boba, geležies nepergrauši, teip… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgraužti — tr. 1. ką nors apkramtyti, dantimis apskusti iš paviršiaus, apkrimsti: Kandžių apgraužta seniena rš. Lašinius apgraužė katinas Lp. Apgraužęs kaulą, išmesk laukan šuniui J. ^ Pakvietė senelio kaulelių apgraužti (į laidotuves; juok.) Ps. 2. prk. iš … Dictionary of the Lithuanian Language
apskrambalyti — apskrambàlyti tr. išėsti, išgraužti: Tie kopūstai stipriai apskrambàlyti tų kirminų Jnš. skrambalyti; apskrambalyti … Dictionary of the Lithuanian Language
atgraužti — tr. 1. graužiant atkąsti: Kol pusę atgraužiau, dantis išsilaužiau Rt. | prk.: Visi tėvą atgraužė (ilgai prikaišiojo jam), kad papigino grūdus ataduot Trgn. 2. atkeršyti, atsigriebti: Kad norėč, tai aš dabar ją atgraužč – atamenu visa, ką sakydavo … Dictionary of the Lithuanian Language
graužti — graužti, ia, ė tr. K, DŽ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys graužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka… … Dictionary of the Lithuanian Language
gurus — 2 gurùs, ì adj. (4) [K], J, J.Jabl, Grv; R246 trupus, birus, graudus, irus: Gurùs sūris MitI388. Gurùs akmuo BŽ495. Guri žemė VšR. Ši duona labai gurì Bd. Šitie pyragaičiai labai puikūs, tokie gùrūs Žvr. Saulė pašildė, tai šienas pasdarė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdrožti — 1. tr. SD410, R47, K peiliu ar kitu aštriu daiktu išpjaustyti, išpjauti: Išdrožk plonai pluoštikus Ėr. Pasigamino lentą su išdrožtais įvairaus pločio grioveliais rš. | prk.: Eina merga išdrožtu (įdubusiu) pilvu Prng. Mažas, išdrožtais veidais… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgraužinėti — iter. dem. išgraužti 2: Grindys tiesiog kulnų vinių išgraužinėtos rš. graužinėti; apgraužinėti; išgraužinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriaužti — žr. išgraužti: 1. Žiurkės skylę aruode išgriaužė Ėr. | prk.: Akis išgriaužė dūmai Ėr. Pastarūsius piningus vyras išgriaužė (išprašė) nu manie ir pragėrė Dr. ^ Kad šuva laukas, tai nė vilkas jo laukumo neišgriauš Sim. 2. Vanduo išgriaužia sau per… … Dictionary of the Lithuanian Language